Myeloma Patients Europe (MPE) iš savo narių, mieloma ir AL amiloidoze sergančių pacientų sulaukė įvairių klausimų apie COVID-19 (koronaviruso) poveikį jų gydymui ir priežiūrai.
Norėdami atsakyti į šiuos klausimus ir suprasti situaciją skirtingose Europos šalyse, MPE kalbėjosi su ekspertais ir peržiūrėjo nacionalines gydymo rekomendacijas. Žemiau pateikiame klausimus ir atsakymus, kaip ši situacija gali paveikti pacientų gydymą, vizitus į ligoninę ir klinikinius tyrimus.
Jei turite daugiau klausimų ar komentarų, rašykite el. paštu info@mpeurope.org.
Pastaba: labai svarbu, kad pacientai kreiptųsi į savo gydytoją, slaugytoją ar sveikatos priežiūros specialistus, kad aptartų konkrečius klausimus, susijusius su jų gydymu ir priežiūra. Pacientai ir toliau turėtų lankytis ligoninėje ir tęsti įprastinį gydymą, nebent gydytojas, slaugytojai ar sveikatos priežiūros specialistai nurodo kitaip.
GYDYMO KLAUSIMAI
Ar COVID-19 protr8kis paveiks mielomos ir AL amiloidoze sergančių pacientų gydymą?
Mieloma ir AL amiloidoze sergantys pacientai turėtų būti pasirengę gydymo programos pakeitimams per COVID-19 protrūkį.
Mielomos ir AL amiloidozės pacientams rizika susirgti COVID-19 yra didesnė, nes šių ligų gydymas silpnina imuninės sistemos pajėgumą kovoti su infekcija. Dėl šios priežasties, norint sumažinti tikimybę apsikrėsti COVID-19, mieloma ir AL amiloidoze sergantiems pacientams patariama likti namuose.
Gydytojai įvertins pacientų, atvykstančių į ligoninę, riziką ir naudą. Bendradarbiaudami su pacientais jie įvertins galimybes pakeisti gydymo kursą, siekdami sumažinti apsilankymų ligoninėje skaičių.
Pacientai turėtų pasitarti su gydytoju, slaugytoja ar sveikatos priežiūros specialistais, ar šis laikotarpis turės įtakos jų gydymui.
Kaip gali pakisti mieloma ir AL amiloidoze sergančių pacientų gydymas?
Patarimai pacientams apie gydymo pokyčius gali skirtis ir priklausys nuo individualių aplinkybių. Patarimai taip pat gali priklausyti nuo konkrečioje šalyje susiklosčiusių aplinkybių, tokių kaip COVID-19 pacientų skaičius, intensyvios terapijos skyrių pajėgumas, alternatyvių gydymo būdų prieinamumas ir nacionalinės rekomendacijos.
Kai kuriems pacientams gydymas tęsis kaip įprasta. Tačiau kai kuriems pacientams gali būti rekomenduojami gydymo pakeitimai, tokie kaip:
- Paretinti apsilankymų skaičių, jei tai pagrįsta įrodymais (t.y. didinti tarpus tarp procedūrų).
- Pereiti prie kito gydymo režimo (pvz., vaistų, kuriuos galima vartoti namuose).
- Jei sveikatos sistema suteikia tokią galimybę, leistis poodines injekcijas namuose.
- Jei įmanoma, procedūras, tokias kaip autologinių kamieninių ląstelių transplantacija, atidėti vėlesnei datai.
- Pakoreguoti ar atidėti klinikinius tyrimus.
- Sumažinti tam tikrų preparatų dozes (pvz., sumažinti steroidų dozę, siekiant užkirsti kelią tolesniam imuninės sistemos susilpnėjimui).
- Jei tai kliniškai tikslinga, visiškai sustabdyti gydymą (pvz., kai pacientas remisijoje).
Bet kokie gydymo pakeitimai turėtų būti aptarti paciento, jo gydytojo ir sveikatos priežiūros specialistų. Sprendimai turi būti grindžiami klinikiniais įrodymais.
Pacientai turėtų kreiptis į savo gydytoją, slaugytoją ar sveikatos priežiūros specialistus, jei per tą laiką iškiltų klausimų ar abejonių dėl gydymo pokyčių.
Kaip COVID-19 protrūkio metu bus paveikta autologinė kamieninių ląstelių transplantacija?
COVID-19 protrūkio metu planuojama autologinių kamieninių ląstelių transplantacija (AKLT) gali būti atidėta tinkamesniam laikui.
Didelių dozių terapija (dažniausiai didelių dozių melfalanas) ir pati AKLT procedūra susilpnina imuninę sistemą ir mieloma ir AL amiloidoze sergantys pacientai gali tapti jautresni ir mažiau atsparūs tokioms infekcijoms kaip COVID-19. AKLT patyrę pacientai dėl tolimesnių stebėjimų turi reguliariai lankytis ligoninėje, tačiau taip padidėja COVID-19 perdavimo rizika viešose erdvėse.
Sprendimą, ar atlikti AKLT, gali priimti tik pacientas ir jo gydytojas. Sprendimas turi būti grindžiamas konkrečiais veiksniais, įskaitant:
- Mielomos progresavimo rizika, jei nebus atlikta AKLT.
- Ligoninės galimybė efektyviai izoliuoti pacientus po ASCT.
- Intensyviosios terapijos skyriaus pajėgumai ligoninėje.
- COVID-19 užsikrėtusiųjų mastas regione ir šalyje, kuriame įsikūrusi ligoninė.
Kaip ir priimant sprendimus dėl gydymo COVID-19 protrūkio metu, paciento, kuriam atliekama AKLT, nauda ir rizika turi būti tinkamai įvertinta. Daugelyje Europos šalių AKLT atliekama tik labiausiai pritaikytose šiai procedūrai vietose.
Pacientams kilus klausimams ar abejonėms dėl AKLT, jie turėtų pasikalbėti su gydytoju, slaugytoju ar sveikatos priežiūros specialistais.
Kokį gydymą pacientams teiks autologinių kamieninių ląstelių transplantacija?
Jei pacientui, sergančiam mieloma ar AL amiloidoze, autologinių kamieninių ląstelių transplantacija (AKLT) atidėta, gydytojas aptars alternatyvų gydymo metodą. Daugeliu atvejų gydytojas pratęs indukcinio gydymo ciklų skaičių, kuris pacientams skiriamas prieš AKLT.
Indukcinis gydymas susideda iš kelių dalių, paprastai chemoterapijos, naujo vaisto ir steroido. Jis skirtas pasiekti mielomos remisiją prieš atliekant AKLT.
Įprastos transplantacijos metu pacientams atliekamas tam tikras indukcinės terapijos ciklų skaičius ir tuomet atliekama AKLT. Tačiau dėl situacijos, susijusios su COVID-19, gydytojai gali nuspręsti ciklų skaičių pratęsti. Tikslas yra išlaikyti paciento organizmo reakciją į indukcinę terapiją, kuri leistų atidėti AKLT vėlesniam laikui. Kai kuriose ligoninėse gydytojai gali išlaikyti tą patį indukcijos ciklų skaičių, bet sumažinti palaikomąją gydymo dozę – tuo pačiu dviejų-trijų vaistų deriniu arba palaikant lenalidomidu.
Šiuo metu gydant mielomą, pacientams gali būti taikomas prailgintas palaikomasis indukcinis gydymas, todėl galima saugiai atidėti transplantaciją. Moksliniai tyrimai rodo, kad atidėta transplantacija pacientui nesukelia neigiamu pasėkmių.
Ką daryti, jei indukcinė terapija pacientui nebuvo veiksminga?
Kaip ir visais kitais mielomos gydymo atvejais, gydytojai nuolat tikrins, ar indukcinė terapija buvo veiksminga, ir pakeis gydymo metodą, jei taip neatsitiks. Gali tekti pereiti prie alternatyvaus gydymo režimo arba įtraukti papildomus gydymo ciklus.
Kaip bus paveiktas gydymas intraveniniais ir poodiniais vaistais COVID-19 protrūkio metu?
Dabartinio COVID-19 protrūkio metu gydytojai kiekvienu atveju peržiūrės pacientų gydymą. Ši peržiūra turėtų būti atliekama paciento konsultacijos metu, įvertinant, ar reikia vykti į ligoninę dėl poodinių injekcijų (t.y., injekcijų per odą) ar intraveninių procedūrų (t.y. infuzijų į veną).
Jei pacientui šiuo metu sėkmingai taikomos intraveninės procedūros arba poodinės injekcijos ir tai yra vienintelė įmanoma galimybė, jos ir toliau bus taikomos paskiriant vizitus į ligoninę.
Tam tikromis aplinkybėmis dozės ar gydymo pakeitimai gali būti laikomi tinkamu veiksmu. Tai turi būti pagrįsta klinikiniais įrodymais ir išsamiai paaiškinta pacientui.
Pavyzdžiai, apie kuriuos Europos ligoninės informavo MPE:
- Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, gydymą karfilzomibu reikia sumažinti kartą per savaitę, o ne du kartus per savaitę.
- Jei tai saugu, įmanoma ir tikslinga, pritaikyti bortezomibo (Velcade®) vartojimo namuose programas.
- Sumažinti daratumumabo infuzijų dažnį, atsižvelgiant į ilgą gydymo pusperiodį.
- Poodinius ir intraveninius proteasomų inhibitorius (tokių kaip bortezomibo ir karfilzomibo) pakeisti geriamuoju proteasomų inhibitoriumi ixazomibu (Ninlaro®).
Atsižvelgiant į paciento reakciją, taip pat galima pristabdyti gydymą, jei buvo pasiektas ilgalaikis rezultatas.
Svarbu, kad bet kokie gydymo pakeitimai būtų daromi konsultuojantis su pacientais. Jei pacientams kyla klausimų, jie turėtų tiesiogiai kreiptis į gydytoją, slaugytoją ar sveikatos priežiūros specialistus. Svarbu, kad pacientai ir toliau lankytųsi ligoninėse ir įprastu būdu gydytų mielomą, nebent gydytojas, slaugytoja ar sveikatos priežiūros specialistai nurodytų kitaip.
Ką daryti, jei pacientas ketina pradėti naują gydymą, kuris apima intraveninę ar poodinę procedūras?
Jei pacientas ketina pradėti naujas intravenines ar poodines procedūras, mielomos ir (arba) AL amiloidozės gydytojas greičiausiai įvertins, ar tai yra tinkamas gydymo būdas COVID-19 protrūkio metu.
Daugelis pacientų tęs gydymą, kaip planuota, jei tai laikoma geriausia galimybe.
Tačiau kai kuriems pacientams gali būti paskirtas alternatyvus gydymas geriamaisiais vaistais, kuriuos jie gali vartoti namuose. Mielomos ir AL amiloidozės atvejais yra daugybė saugių, veiksmingų ir įprastu būdu vartojamų geriamųjų vaistų, tokių kaip pomalidomidas (Imnovid®), lenalidomidas (Revlimid®) ir ixazomib (Ninlaro®).
Ką daryti, jei mano šalyje nėra gydymo alternatyvos geriamaisiais vaistais?
Kai kurių vaistų prieinamumas ir jų vartojimas priklauso nuo nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos finansavimo.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, burnos proteasomų inhibitorius ixazomibas šiuo metu nėra finansuojamas pacientų sveikatos priežiūros sistemos lėšomis.
Dėl šių apribojimų pacientams ir jų gydytojams per šį laiką tam tikri geriamieji vaistai gali būti sunkiau pasiekiami.
Daugybė nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų, kompensavimo įstaigų ir gydytojų šiuo nepaprastu laikotarpiu dirba su kylančiomis vaistų prieinamumo problemomis. Atidžiai stebėkite skelbiamas rekomendacijas ir, iškilus klausimams ar abejonėms, pasitarkite su gydytoju.
MPE taip pat bendradarbiauja su farmacijos kompanijomis, gydytojais ir nariais atskirose šalyse, kad suprastų padėtį Europoje ir nustatytų bei aptartų, kaip spręsti iškilusius sunkumus.
Kaip per šį laiką bus paveiktas mano gydymas steroidais?
Steroidai deksametazonas ir prednizolonas turi imunosupresinį poveikį, kuris mažina imuninės sistemos pajėgumą kovoti su infekcijomis. Jie gali dar labiau sumažinti Mieloma ir AL amiloidoze sergančių pacientų atsparumą COVID-19.
Daugelis mieloma ir AL amiloidoze sergančių pacientų šiuo metu kartu su kitais vaistais arba didelėmis dozėmis vartoja deksametazoną arba prednizoloną. Gydytojai peržiūrės steroidų dozę, kurią pacientas gauna gydymo metu, ir nuspręs, ar tikslinga ją sumažinti ar net visiškai nutraukti steroidų vartojimą.
Europos klinikinėje praktikoje steroidų dozės dažnai keičiamos, atsižvelgiant į jų poveikį paciento gyvenimo kokybei (pvz., nuotaikų svyravimas, nemiga). Gydytojų patirtis padės priimti sprendimus kartu su pacientais.
Kaip bus paveiktas mano gydymas bisfosfonatais per COVID-19 protrūkį?
Daugelis mieloma sergančių pacientų nuo mielomos kaulų ligos gydomi bisfosfonatais (pvz., kaulus stiprinančiais vaistais). Į veną leidžiamas bisfosfonatas, zoledrono rūgštis, yra standartinis gydymo bisfosfonatais būdas daugelyje Europos šalių, ypač naujai diagnozuotiems pacientams. Kai kuriose ligoninėse gali būti naudojamas intraveninis bisfosfonato pamidronatas.
Pacientams, kuriems reikalingas gydymas bisfosfonatais, kaip alternatyva intraveniniams bisfosfonatams per tą laiką gali būti pasiūlytas geriamasis natrio klodronato bisfosfonatas. Gydytojas taip pat gali sumažinti intraveninio bisfosfonato dozę, pvz., zoledrono rūgštį galima skirti kartą per tris mėnesius.
Tais atvejais, kai pacientai ilgą laiką vartojo ir visdar vartoja zoledrono rūgštį, per COVID-19 protrūkį gydymas bisfosfonatais gali būti nutrauktas, nes jų kaulų būklė stabili.
VIZITAI Į LIGONIĘ
Kaip COVID-19 protrūkio laikotarpis turės įtakos vizitams į ambulatorines ligonines?
Daugelis mielomos ir AL amiloidozės gydymo centrų Europoje peržiūri kiekvieno paciento situaciją ir įvertina, ar planuojami ambulatoriniai apsilankymai ligoninėse (pvz., norint stebėti ligą, atlikti kraujo tyrimus ir gydyti) yra būtini.
Daugelyje ligoninių gydytojas, slaugytoja ar sveikatos priežiūros specialistai kvies spacientus, kad pritaikytų jų gydymo ir priežiūros planą dabartiniam laikotarpiui.
Tikėtina, kad pacientams, turintiems mažos rizikos mielomą ir nenustatytos reikšmės monokloninę gamopatiją (MGUS), būsimi susitikimai bus atidėti iki kol karantino sąlygos sušvelnės. Tai taip pat gali nutikti pacientams, kurie ilgą laiką buvo remisijoje ir nebepatiria jokių simptomų.
Kai kurie vizitai pacientams gali būti neišvengiami, tačiau sveikatos priežiūros spacialistai sunkiai dirba, kad kuo labiau sumažintų poreikį vykti į ligoninę. Daugelis ligoninių pereina prie telemedicinos, kai konsultacija ir kraujo tyrimų rezultatų aptarimas vyksta telefonu arba videoskambučiu. Receptiniai vaistai nuo mielomos ir AL amiloidozės gali būti siunčiami pacientams paštu, kad jiems nereiktų lankytis ligoninės vaistinėse. Kai kuriais atvejais vaistus iš ligoninių vaistinių bus galima atsiimti slaugytojams, kad pacientams nereikėtų jose lankytis patiems.
Pacientai turėtų pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros specialistu, kad tiksliai suprastų, kaip tai paveiks jų apsilankymus ligoninėje.
KLINIKINIAI TYRIMAI
Kaip šis laikotarpis paveiks klinikinius tyrimus?
Klinikinių tyrimų metu reikalaujama, kad pacientai dažnai lankytųsi ligoninėse gydymo, priežiūros ir stebėjimo tiklsais. Kai kurie klinikiniai tyrimai taip pat gali apimti gana intensyvias procedūras, tokias kaip CAR-T, kurioms reikia intensyvios terapijos skyrių palaikymo atsižvelgiant į neurotoksinį šalutinį poveikį (pvz., citokinų atpalaidavimo sindromas). Dėl šių priežasčių pacientų dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose šiais mėnesiais gali keistis.
MPE siekia suprasti, kaip COVID-19 protrūkis paveiks mielomos ir AL amiloidozės pramonės ir akademinius klinikinius tyrimus. Nors jie gali skirtis kiekvienoje ligoninėje, šiuo metu žinoma apie šį poveikį:
- Daugelyje ligoninių sustabdytas naujų pacientų priėmimas į mielomos ir AL amiloidozės klinikinius tyrimus. Dabartinis dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose, kuriuose pacientai jau dalyvauja iš anksčiau, atidžiai stebimas gydytojo ir yra aptariamas kartu su pacientu.
- Kai kurie klinikiniai tyrimai atidedami ir pacientų atrankos sustababdytos. Vėliau jos vėl vyks. Kai kuriose ligoninėse buvo sustabdyta daugybė CAR-T ir I fazės klinikinių tyrimų (pavyzdžiui, kai gydymas yra eksperimentinis, reikalaujantis išsamios priežiūros).
- Kitų klinikinių tyrimų protokolai gali būti pakeisti, siekiant pakoreguoti pacientų vizitų į ligoninę kiekį. Tai tikrai įmanoma tais atvejais, kai tyrimas apima dažnai naudojamą mielomos ar AL amiloidozės gydymą, nes gydytojai neturi stebėti saugos taip griežtai, kaip eksperimentinio gydymo metu.
- Gydytojai ir tyrimų koordinatoriai svarsto, kaip pagerinti pacientų stebėjimą ir vizitus, susijusius su klinikiniais tyrimais, nuotoliniu būdu (pvz., telefonu).
Jei pacientas jau yra įtrauktas į klinikinį tyrimą ir gydymo eiga turi būti pakeista, gydytojas informuos pacientą ir papasakos apie tinkamesnį gydymą. Pacientas bus informuotas apie alternatyvius gydymo būdus, dėl kurių reikės mažiau lankytis ligoninėje, ar paskirs gydymą namuose.
Kai klinikinis tyrimas yra vienintelis pacientui prieinamas pasirinkimas, gydytojai ir tyrėjai stengsis užtikrinti, kad pacientai ir toliau gydytųsi ir dalyvautų klinikiniame tyrime. MPE taip pat žino apie kai kurių šalių mielomai skirtų naujų vaistų, pecialųjį vartojimą, siekiant padėti pacientams gauti gydymą ne klinikinių tyrimų aplinkoje.
PADĖKA
Myeloma Patients Europe norėtų padėkoti gydytojams, kurie pateikė informaciją apie COVID-10 situaciją ir jos poveikį mielomos ir AL amiloidozės gydymui.
Dėkojame už jų vertingą indėlį:
- Heinz Ludwig, vidaus ligų ir hematoonkologijos profesoriui, vadovaujančiam Wilhelminen Vėžio tyrimų instituto I medicinos skyriaus onkologijos ir hematologijos centrui, Wilhelminenspital, Viena, Austrija.
- Katalonijos onkologijos instituto hematologijos vadovei dr. Anna Sureda, Barselona, Ispanija.
- Prof Dr. Mohamad Mohty, hematologijos profesoriui ir Pierre & Marie Curie universiteto Saint-Antoine ligoninės Hematologijos ir ląstelių terapijos skyriaus vadovui, Paryžius, Prancūzija,
- Michel Delforge, katalikiško universiteto hematologijos katedros medicinos profesoriui, Leuvenas, Belgija.
- Dr Charlotte Pawlyn, vėžio tyrimų institutas, Londonas, Jungtinė Karalystė.
- Profesorius Dr. Hermann Einsele, vidaus ligų profesoriui, buvusiam Würzburgo universiteto ligoninės II vidaus ligų departamento direktoriui, Vokietija.
Išvertė Ibidem Group